- žižė
- žìžė sf. (2) J.Jabl, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, žižė̃ (4) Dkk, Grv; G123, Kos261, M, L, Rtr 1. vk. ugnis: Nelįskit, vaikai, prie žìžės Pnd. Neik prie žìžės, vaikel, bus popa Dbk. Nekišk rankos žìžėn, nudegsi Ktk. Nekišk, vaikel, pirštų, – žìžė; nudegsi, bus popė Iš. Negriebk, žižė, įdegs Ps. Vaikeli, žiūrėk, daugiau žižės nigdi nekliudyk Grv. Žižė atata (karšta) LMD. Kūdiki, žìžė, nelįsk J. ^ Supykus pikta šoko ant manęs kaip žìžė Ut. Nervuotas, piktas kaip žìžė Sur. Nepiktyk tu jos, ba ana kap žižùtė, gali akis išdraskyt Rod. Kad tu kaip žižė! O būtum jau, rodos, prote – suaugusi M.Katil. 2. kibirkštis, žiežirba: Kai pliekiau kirviu į akmenį, net žižės paspylė Btr. Žìžė sprogt iš pečiaus! Ut. 3. scom. Zr, Ut, An, Žrm pikčiurna: Tokia žìžė pasdarė: pirštu prilieti, ir rėkia Pnd. Eik pakelk to žižė̃ Sml. Žìžė ne boba, i po teismus tampo kaimynus Krtn. Jis paėmė, tai jau žižė̃ kad užpyks, tai tuoj išbėgs Ds. Kuone pasiuto senis tos žižės žodžių kaip verdančio vandens plikomas J.Paukš. Aštri ir Selemutė – abi žižiùtės Rm. ^ Seniau juokdavos liuob: – Nebūk žìžė, piršliai nevažiuos Krš. Visi pikti kaip žìžės, nėko negal prašnekinti Krš. 4. DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ botago sumazgymas, grandinėlė: Botago žìžė – suraizgiojimas botago, kad jis būtų trumpesnis Š. Botagų sumetimą, surišimą žmonės vadina žižè Kp. Čia jau tavo nemaža žìžė užmegzta Dkk. Baigdamas vyt botagą užmegzk daug žižẽlių Užp. Botagas kaip botagas, ale žìžė tai kaip kumštis Sv. Na, bra, tavo gražus botagas, da ir su žižè Skp. Duok, aš padarysiu žìžę Pg. Toks rambus arklys, kad ir su žižẽlėm botago nebijo Kvr. Žiželės, tai mazgeliai ant botago galo, užmezgami botagą užvejojant – suvejant trečiąją virvelę LTR(Dkk). Kokia ten banda! Vienu botagu tris kartus apjuostum ir dar galas su žiže liktų J.Balt. ^ Išdrikęs kaip botago žižė LTR(Kp).
Dictionary of the Lithuanian Language.